Baisiau už koronavirusą: nuo širdies-kraujotakos ligų Lietuvoje kasmet miršta daugiau nei 20000 žmonių

unnamed

Baisiau už koronavirusą: nuo širdies-kraujotakos ligų Lietuvoje kasmet miršta daugiau nei 20000 žmonių

Karantino metu būtina galvoti apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją

Kardiologė Milda Kovaitė perspėja, kad  dėl koronaviruso COVID-2019 paskelbtas karantinas – tarsi „užslėpta tiksinti bomba“,  kuris gali padidinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.  „Įkalinti namuose gyventojai mažai juda, daug valgo, retai išeina pasivaikščioti į gryną orą. Jei  karantinas užsitęs ir priemonės bus dar griežtesnės, galime susidurti su sergančiųjų širdies ir kraujagyslių  ligomis skaičiaus augimu“, – sako M. Kovaitė.  Lietuvos higienos instituto duomenimis, šalyje 2018 metais mirė 39 574 žmonės. Net 55,4 procento iš jų – dėl širdies ir kraujagyslių  ligų. Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos.

„Deja, Lietuvoje labai aukštas mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų – insulto, miokardo infarkto ir kitų. Priežastis slypi šiuolaikiniame gyvenimo būde – daug dirbame, prastai maitinamės, mažai judame ir sportuojame, neišsimiegame. Todėl karantino paskelbimas, kai praktiškai visi šalies gyventojai yra izoliuoti namuose, kelia didelį pavojų. Turime keisti savo gyvenimo ir mitybos būdą. Kurdami naują dienos rutiną, galvokite apie subalansuotą dietą ir fizinius pratimus, mankštą, kontroliuokite arterinį kraujo spaudimą,  svorį, meskite rūkyti“, – rekomenduoja kardiologė.

Pasak M. Kovaitės, Lietuvos gyventojai puolė supirkinėti maisto produktus dideliais kiekiais. O juk karantino metu apribojus aktyvaus gyvenimo galimybes ypatingai svarbu teisingai ir sveikai maitintis, ypač tiems žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Būtina kontroliuoti cholesterolio lygį.

„Karantino metu reikia vengti riebaus ir vienodo maisto. Geriausia rinktis augalinės kilmės produktus.  Patariama vartoti daug daržovių, grūdinių produktų, kuriuose gausu sunkiai pasisavinamų angliavandenių. Dietologai vis dažniau kalba apie angliavandenių įtaką cholesterolio metabolizmui  (organizmo gebėjimas maisto produktų medžiagas paversti energija, o ne riebalais).   Iš gyvulinės kilmės produktų rekomenduočiau vartoti vištieną, jautieną ir kalakutieną. Ši mėsa aprūpins organizmą baltymais. Būtina atsisakyti saldumynų, desertų, tortų, pyragėlių, kurie gali sutrikdyti medžiagų apykaitos sistemą. Svarbu nepersivalgyti ir riboti maisto kiekį, kadangi, mažai judant, organizmas išeikvoja mažiau energijos. Jei to nedarysime, organizme kaupsis riebalai ir papildomi svorio kilogramai, o kartu su jais augs cholesterolio lygis bei grėsmė susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.  Dalis cholesterolio, kuris kaupiasi kraujagyslių sienelėse, į organizmą patenka  su riebiu maistu (mėsa, konditerijos gaminiai, pieno produktais  ir t.t.).  Būtent dėl jo sankaupų dažniausiai susiformuoja  trombai, kyla insulto ir miokardo infarkto grėsmė“, – konstatuoja M. Kovaitė.

Cholesterolio problema

Padidintas cholesterolio lygis – tai sudėtinga problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai.  Pasaulyje sklando daug mitų apie cholesterolio reikšmę žmogaus organizmui. Jo kiekis kraujyje yra vienas iš svarbiausių žmogaus organizmo sveikatos būklės rodiklių.  Daugelis, norėdami išsaugoti sveikatą, laikosi griežtų dietų ir atsisako visų produktų,  kurių sudėtyje yra cholesterolio. Cholesterolis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis ir suteikia joms tvirtumą, elastingumą. Be jo organizmas nepasigamintų tulžies rūgščių, lytinių hormonų, vitamino D ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų, jis reguliuoja fermentų aktyvumą.  Taigi visiškai be cholesterolio neįmanoma normali žmogaus organizmo veikla.  Tačiau problema kyla tada, kai jo kraujyje būna per daug – palaipsniui išsivysto mirtinos širdies ir kraujagyslių ligos.

Mažo tankio cholesterolis (dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu)  kaupiasi ant kraujagyslių sienelių – atsiranda aterosklerozė arba kitaip vadinama kraujagyslių susiaurėjimu. Tai besimptomis ir daugelį metų besiformuojantis procesas, kurio metu dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje susiformuoja aterosklerotinė plokštelė, kuri gali dalinai arba  visiškai užkimšti kraujagyslę. Apie tai, kad žmogaus kraujagyslės pažeistos aterosklerotinių plokštelių, sužinoma staiga – ištikus miokardo infarktui ar insultui. Europos kardiologų sąjunga rekomenduoja  vyresniems nei 20 metų žmonėms išsitirti ir žinoti savo cholesterolio lygį.

Jeigu pacientas sveikas ir nesirgo širdies-kraujotakos ligomis, mažo tankio cholesterolio norma turi būti ne daugiau nei 3 milimoliai litre.  Sergantiems diabetu, inkstų nepakankamumu, aukštu kraujospūdžiu – norma ne daugiau kaip 1.8 milimolių litre.

Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis mažo tankio cholesterolio norma mažiau 1.4 milimolių litre.

Kitas pavojingas procesas – trombozė.  Tai kraujo krešulio (trombo) susidarymas venoje arba arterijoje. Jei aterosklerozinė plokštelė komplikuojasi trombo susidarymu, tai vadinama aterotrombozė, dėl to iš dalies arba visiškai nutrūksta kraujo, deguonies ir kitų medžiagų srovė į vidaus organus ir smegenis, dėl to gali įvykti miokardo infarktas ir insultas. Priklausomai nuo to, kokio didumo kraujagyslė užsikimšo – atsiranda lengvesni ar sunkesni kraujo apytakos sutrikimai. Trombai gali formuotis ne tik dėl padidinto cholesterolio, bet ir kitų veiksnių net ir keturiasdešimties  nesulaukusiems žmonėms. Didesnę trombozės riziką turi rūkantys žmonės, su viršsvoriu, fiziškai neaktyvūs, kurių tėvai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Trombai gali formuotis ir venose. Jei linkę atsirasti dėl sėdimo bei stovimo darbo, kontraceptinių tablečių bei kitų hormoninių preparatų vartojimo. Didesnė trombozės rizika atsiranda ir po sudėtingų chirurginių operacijų, sergant vėžiu ar širdies ligomis. Kraujo krešumas padidėja ir dėl infekcijų. Jeigu žmogų vargina aukšta temperatūra, jis smarkiai prakaituoja, netenka daug skysčių, tad jo kraujas tampa klampesnis.

Cholesterolio lygis priklauso ne tik nuo mitybos

Pasak M. Kovaitės, žmogus gali nevalgyti riebaus maisto, tačiau mažo tankio cholesterolio kiekis organizme gali būti aukštas. Juk riebalai kraujyje priklauso ne tik nuo mitybos. Organizmas pats gamina cholesterolį. Tai endogeninis arba kepenų cholesterolis.  Sutrikus medžiagų apykaitai, jo gali būti pagaminama per daug. Todėl būtina visiems kontroliuoti cholesterolio lygį.  Be to, profilaktikai rekomenduojama naudoti natūralius augalinius preparatus.

Mokslo tyrimai įrodė, kad dviejų augalinių medžiagų kombinacija ypatingai naudinga kraujotakos sistemos apsaugai.  Cholesterolio kontrolei naudojamas fermentuotas raudonųjų mielių ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga monakolinas K, o fermentas natokinazė iš sojos apsaugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse.

„1980 metais natokinazę iš sojos pupelių išskyrė Japonijos mokslininkas Hiroyuki Sumi.  Eksperimentų metu jis atsitiktinai pastebėjo, kad, patekęs ant kraujo krešulio, ekstraktas Natto per 18 valandų 37 laipsnių temperatūroje jį visiškai ištirpdo.  Taigi natokinazė, patekusi į kraują, pagerina viso kūno kraujotaką, neleidžia susidaryti trombams, sulėtina aterosklerotinių plokštelių susiformavimą. Todėl šią medžiagą būtina naudoti širdies ir kraujotakos ligų prevencijai“, – įsitikinus kardiologė M. Kovaitė.  Jos žodžius patvirtina medicinos visuomenei seniai žinomas faktas, kad Japonija pagal širdies ir kraujagyslių ligų statistiką užima beveik paskutinę vietą pasaulyje. Viena šio reiškinio prielaidų – mitybos ypatumai, kurie ir lemia vartojamų maisto produktų prevencinę reikšmę.

Hiroyuki Sumi Čikagos universitete iš viso ištyrė daugiau nei 170 specifinių japonams maisto produktų ir nustatė, kad natto sūris pasižymi gana stipriu trombus tirpdančiu veikimu. Pasak M. Kovaitės, natokinazės, monakolino ir augalinių ekstraktų kombinacija efektyviai mažina cholesterolio lygį, taip pat kraujotakos sutrikimų bei trombozės  riziką.

Kardiologė rekomenduoja nepamiršti ir fizinio aktyvumo. „Mankšta – geriausi vitaminai širdžiai.  Mokslininkai įrodė, kad fizinis aktyvumas, bėgimas mažina cholesterolio lygį. Tiesa, fiziniai krūviai negydo kraujo riebalų disbalanso dislipidemijos kaip atskiros ligos. Tačiau sportuojant mažėja svoris, kūno masės indeksas artėja prie normos ir pradeda keistis kraujo sudėtis, todėl įsiminkite tris svarbiausius sveikos širdies ir kraujotakos faktorius –  racionali mityba, kompleksinė cholesterolio kontrolė bei fizinis aktyvumas“, – sako M. Kovaitė.

0 Patiko
0 Nepatiko