Darniu judumu laikomas žmonių keliavimas ir prekių judėjimas, kuris sukuria kuo mažesnį poveikį aplinkai, sėkmingai įsitvirtina Lietuvoje. Šiuo metu jau 21 miestas Lietuvoje turi patvirtintus darnaus judumo planus, tikimasi, kad artimiausiu metu juos turės ir daugiau miestų. Kuo naudingi darnaus judumo planai ir kaip jie gali pakeisti miestiečių bei miesto svečių gyvenimą, pasakoja Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausiasis specialistas Kęstutis Vanagas.
Tam, kad darnus judumas būtų skatinamas miestuose, rengiami specialūs planai, kuriuose išanalizuojama teritorija ir iškeliami tikslai, kokiomis priemonėmis bus užtikrinami ir didinami aplinkai draugiški keliavimo būdai. Darnaus judumo planai apima daugybę skirtingų faktorių – nuo viešojo transporto patrauklumo iki eismo saugos ir gyventojų saugumo didinimo.
„Tarp darnaus judumo priemonių gali būti įrengiami ir atnaujinami dviračių bei pėsčiųjų takai, dviračių saugojimo aikštelės, informacinės švieslentės viešojo transporto stotelėse, elektromobilių stotelės, atnaujinamos šviesoforinės eismo sistemos, taip pat vykdoma edukacija ir švietėjiška veikla. Pastaroji itin svarbi ugdant darnaus judumo įpročius – skatiname miestus orientuotis ne tik į naujus šaligatvius ar dviračių takus, bet ir organizuoti renginius, lankytis mokyklose ir kuo plačiau šviesti miestų gyventojus apie judėjimą alternatyviais būdais“, – sako K. Vanagas.
Atsižvelgiant į miestų dydį ir situaciją – kurortas, vidutinio dydžio miestas ar didmiestis – darnaus judumo planuose numatomos priemonės ir keliami trumpalaikiai bei ilgalaikiai tikslai gali skirtis. Vis dėlto pagrindiniu tikslu laikomas aplinkos oro taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimas bei energijos vartojimo efektyvumo didinimas.
Įprastai darnaus judumo planai sudaromi 10-iai metų, bet nemažai miestų yra linkę juos atsinaujinti kur kas dažniau – ypač pačias priemones, kadangi atsiranda naujų inovacijų ir sprendinių, prisidedančių prie efektyvesnio ir našesnio darnaus judumo skatinimo.
ES didina investicijas į darnų judumą
Kokia nauda iš darnaus judumo gyventojams? Atsakymas nevienareikšmis – darnaus judumo dėka ne tik mažinama oro tarša, bet ir atsiranda daugiau galimybių keliauti ir judėti įvairiais būdais.
„Užsienio tyrimai rodo, kad dviračių infrastruktūra, t.y., dviračių takai, dviračių saugojimo aikštelės ar dviračių stovai, yra bene didžiausias postūmis planuojantiems pradėti keliauti dviračiu, kaip ir įrengiamos elektromobilių įkrovimo stotelės arčiau namų skatina gyventojus iškeisti senus dyzelinius ar benzinu varomus automobilius į elektromobilius“, – pastebi K. Vanagas.
Darniam judumui miestuose plėtoti reikšmingos ir Europos Sąjungos (ES) fondų investicijos. Šiuo metu Lietuvos savivaldybės, pasirengusios darnaus judumo miestuose planus, jau gali pretenduoti pasinaudoti 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų Investicijų programos galimybėmis šiems planams įgyvendinti ir darniam judumui skatinti. Darniam judumui skatinti numatyta beveik 332,6 mln. eurų.
Didžiausia ES fondų skiriamo finansavimo dalis – 160 mln. eurų – numatoma savivaldybių viešojo transporto parkams atnaujinti. Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtrai miestuose numatyta 100 mln. eurų, kitoms darnaus judumo mieste planuose numatytoms priemonėms, prisidedančioms prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, – 56,5 mln. eurų.
Alternatyviųjų degalų įkrovimo ir (ar) papildymo infrastruktūros plėtrai savivaldybės galės panaudoti daugiau kaip 16 mln. eurų ES fondų investicijų.
