Kitų metų pabaigoje Lietuva turi įgyvendinti Europos Sąjungos keliamus nuotekų valymo reikalavimus, todėl bendrovė „Vilniaus vandenys“ spartina centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos plėtrą. Vis tik beveik trečdalis gyventojų, kuriems sudaryta galimybė prisijungti, delsia tą padaryti, taip teršdami aplinką, o Lietuvai dėl to gresia ES paramos praradimas.
Turi galimybę, bet nesijungia
Iki 2022 metų pabaigos „Vilniaus vandenims“ įgyvendinus 20 infrastruktūros plėtros projektų, bus įrengta apie 72 km vandentiekio tinklų ir 79 km nuotekų tinklų. Per trijų metų laikotarpį galimybę prisijungti prie vandentiekio tinklų bus gavę beveik 2 200 namų ūkių ir net 2 800 – prie nuotekų tinklų. Vis tik, gyvenvietėse nutiesus ir įrengus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, gyventojai ne visuomet skuba prie jų prisijungti. „Vilniaus vandenų“ skaičiavimu, Vilniaus mieste ir rajone šiuo metu yra apie 30 proc. namų ūkių, kurie iki šiol nepasinaudojo galimybe prisijungti prie naujai nutiestų centralizuotų miesto tinklų.
„Gyventojus raginame savo iniciatyva prisijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūros. Anksčiau ar vėliau tai padaryti turės didžioji dalis miestuose gyvenančių asmenų, nes kaip Lietuvos gyventojai, visi esame įsipareigoję tarptautinei bendruomenei gerinti vandentvarkos situaciją šalyje. Tad nėra prasmės delsti, o pliusų daug – pradedant patogesne kasdienybe ir baigiant sveikatos bei gamtos tausojimu“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pažymima, kad vis dar netinkamai nuotekas tvarkantys gyventojai rizikuoja savo ir aplinkinių sveikata ir gamtos gerove. Dažniausiai tose vietose, kur nėra vandenvalos sistemų, nuotekos pilamos į nesandarias pačių gyventojų įrengtas nuotekų duobes, todėl jos, pasiekusios gruntinius vandenis, vėl grįžta į nuotekas išpilančių žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar blogiau, kai nuotekos tiesiog pilamos į upes: taip jos ne tik patenka į gruntinius vandenis, bet ir teršia pačias upes.
Paslaugos – ten, kur plečiasi miestas ir reikia gyventojams
„Gyventojams teikiame paslaugas, kurios neatsiejamos nuo patogios buities. Tad savo veiklą ir prioritetus planuojame pagal gyventojų poreikius, miestų plėtros tendencijas. Planuojant plėtrą labai svarbus faktorius tampa ir ekonominis naudingumas, kad naujos tinklų atkarpos pasiektų kuo daugiau gyventojų. Taip pat ir aplinkosauginis aspektas – gyventojams suteikiame galimybę tapti socialiai atsakingais ir prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo. Belieka tik šia galimybe pasinaudoti“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Per pastaruosius dvejus metus iš viso nutiesta daugiau kaip 24 km vandentiekio ir 26 km nuotekų tinklų, prie kurių sudaryta galimybė prisijungti daugiau kaip 1 200 namų ūkių. Ankstesniais metais „Vilniaus vandenys“ daugiausiai dėmesio ir ES investicijų skyrė plėtrai Vilniaus mieste, atskiruose jo rajonuose: Šnipiškėse, Naujininkuose, Kairėnuose, Rasose, Naujoje Vilnioje ir kt., tad šiuo metu centrinėje Vilniaus miesto dalyje bendrovės infrastruktūra yra pakankamai gerai išvystyta, išskyrus pavienes gatvių atkarpas, dėl kurių bendrovė kartu su Vilniaus miesto savivaldybe yra parengusi atskirą planą.
Artimiausių trijų metų infrastruktūros plėtros prioritetų didžioji dalis nukreipta į periferines sostinės dalis ir aplinkinius rajonus: pandemijos metu patraukliomis tapusias sodų bendrijų teritorijas, Vilniaus priemiesčius, kuriuose vykdoma intensyvi mažaaukščių ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų plėtra. Tinklų plėtra vykdoma Vilniaus mieste, Eišiškėse, Avižieniuose, Šalčininkuose, Švenčionėliuose. Taip pat nuo 2018 metų bendrovė pati finansuoja tinklų tiesimą Vilniaus miesto, Švenčionių, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų apgyvendintose teritorijose, kurios atrenkamos pagal reitingavimo metodiką gyventojams išreiškus norą prisijungti.
Gyventojų aplaidumas gali užtraukti sankcijas, tikrins inspektoriai
Gyventojams netinkamai išgaunant vandenį ar tvarkant nuotekas Lietuva rizikuoja prarasti ES paramą, tad Aplinkos ministerija žada, jog artimiausiu metu neprisijungusius gyventojus tikrins inspektoriai. Bus stebima, ar gyventojų nuotekų įrengimai turi leidimus, ar atitinka standartus ir neteršia aplinkos.
Europos Sąjungos šalys dar 1991 metais sutarė dėl vandens ir nuotekų sistemų miestuose ir gyvenvietėse plėtros. Miestų nuotekų valymo direktyva numato, kad tankiai gyvenamose, ne mažiau kaip 2 000 gyventojų turinčiose vietovėse, vadinamosiose aglomeracijose, 98 proc. nuotekų turi būti valoma centralizuotai, likusi nuotekų dalis gali būti valoma individualiais nuotekų valymo įrenginiais, bet jie privalo atitikti tokius pat aplinkosaugos reikalavimus. Nurodoma, kad galutinis Europos Komisijos terminas, iki kada Lietuva turi tai įgyvendinti – 2023-ieji.
Pagal galiojantį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą tais atvejais, kai nustatoma, jog gyventojų geriamojo vandens išgavimas arba nuotekų tvarkymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie privalo per 9 mėnesius sudaryti sąlygas, kad jų sklype esanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra būtų prijungta prie miesto infrastruktūros.
