Artfence

Kas antra maža įmonė skolintųsi banke, kas penkta – pas „savus“, rodo apklausa

Paskolos įmonėms

Nedidelių Lietuvos įmonių savininkai vis rečiau nori painioti verslo ir asmeninius santykius, nors tarp potencialių finansuotojų artimieji jiems vis dar lieka antruoju pasirinkimu po banko. Medicinos banko inicijuotos apklausos duomenimis, jei prireiktų papildomo finansavimo, kas antras verslininkas kreiptųsi į banką, kas penktas – dairytųsi į artimų žmonių pinigines, o kas dešimtas domėtųsi kredito unija.

Daugiausiai, arba 56 proc. apklaustų verslų vadovų sakė, kad prireikus jie bendradarbiautų su banku – taip manančių yra 2 procentiniais punktais daugiau, nei 2020-aisiais. Draugų, šeimos ir pažįstamų patrauklumas skolinimosi klausimu yra sumenkęs 5 punktais iki 17 proc., o dėmesys kredito unijoms ūgtelėjo 3 punktais iki 11 proc., atskleidė „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad smulkus ir vidutinis verslas atskirais atvejais gali kliautis privačiais asmenimis, tačiau pasitikėjimas oficialiomis finansų įstaigomis, akivaizdu, laikui bėgant stiprėja.

„Jeigu skaičiuotume bankus, kredito unijas bei savitarpio finansavimo platformas, jas besirenkančių verslininkų skaičius per trejus metus padidėjo 6 punktais iki 77 proc. Verslo pasitikėjimas oficialiomis finansų ir kredito institucijomis auga dėl pastarųjų skaidrumo, etiškų darbo principų ir labai aiškių taisyklių, kokiomis sąlygomis skolinamos lėšomis ir kokiomis sąlygomis bei terminais jas reikia grąžinti. Tuo tarpu skolinantis iš artimųjų nesusipratimų tikimybė labai išauga, o verslo nesėkmės atveju gali tekti spręsti ne tik verslo, bet ir tarpusavio santykių iššūkius“, – pastebi jis.

Apklausos duomenimis, savitarpio finansavimo platformos per trejus metus savo populiarumo iš esmės nepadidino, susidomėjimas jomis padidėjo vos vienu punktu iki 10 proc. Tuo tarpu greitųjų paskolų bendroves šiemet rinktųsi nebent 1 proc. mažų ir vidutinių verslų savininkų, kai prieš trejus metus tokių buvo 2 proc.

J. Ivaška atkreipia dėmesį į dar vieną pozityvų aspektą – verslininkai tampa kritiški ir išrankūs, neskuba priimti pirmo jiems pateikto pasiūlymo.

35 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų sakė, kad prireikus finansavimo apklausia mažiausiai tris kredito įstaigas. 24 proc. respondentų pasikalba bent su dviem, o 13 proc. derasi su viena finansų institucija. Kad išoriniu finansavimu nesinaudoja, tvirtino 28 proc. apklaustųjų.

„Vienu iš dažniausiai išsakomų lūkesčių finansų sistemai yra išsakoma, kad norėtųsi daugiau konkurencingumo, varžymosi dėl klientų. Išties pozityvu, kad verslai, kurių dalis Lietuvoje yra didžiausia, patys tampa konkurencingumo skatinimo įrankiu, domėdamiesi bendradarbiavimo sąlygomis iškart keliose finansų įstaigose. Nuolat tą kartojame, kad visada verta pasidomėti, kokie yra pasiūlymai rinkoje ir rinktis finansiškai palankiausią. Tai yra ta „namų darbų“ dalis, kuri verslui turėtų tapti įprasta, nes jos įtaka ilgalaikėje perspektyvoje yra milžiniška“, – teigia jis.

Šiais metais centriniams bankams pinigų branginimu bandant atvėsinti įkaitusią ekonomiką, verslininkai neatmeta, kad papildomo finansavimo iš išorės jiems, vis dėlto, gali prireikti.

Jei 2020 metais didžiausia dalis, arba 22 proc. verslininkų planavo apyvartos lėšų pildymo poreikį, šiais metais jis atsidūrė trečioje vietoje – jį paminėjo 14 proc. įmonių atstovų. Daugiausiai, arba 17 proc. mano, kad gali prireikti finansavimo plėtrai (2020 m. tokių buvo 12 proc.), 15 proc. – kad prireiks peržiūrėti palūkanas ar kitas sutarties sąlygas (buvo 12 proc.).

Tikėtina, kad 9 proc. (2020 m. tokių buvo 5 proc.) verslų anksčiau paimtas paskolas norės refinansuoti. Atitinkamai nuo 48 iki 41 proc. sumažėjo manančių, kad jiems šiais metais išvis neprireiks jokių kreditavimo paslaugų.

„Lietuvoje kai kurie verslai ima jausti ekonomikos ciklo įtaką veiklai, tačiau vertinant bendrą situaciją, jie išlieka gyvybingi, o finansavimo poreikis nemažėja. Prireikus papildomų lėšų rekomenduočiau naudotis ne „paskutinio šanso“ galimybe pasiskolinti iš artimųjų ar greitųjų paskolų įmonių, o pasikliauti savo srities ekspertais ir patiems atlikti žvalgybą, kuri leis būti tikriems, kad sutarties sąlygos yra pačios palankiausios. Juo labiau, kad Lietuvoje šiuo metu veikia 13 bankų, 6 užsienio bankų filialai, 59 kredito unijos, tad rinktis tikrai yra iš ko“, – sako J. Ivaška.

„Spinter tyrimai“ apklausoje apie verslo aktualijas šiemet kovo 27-balandžio 12 dienomis dalyvavo 206-ių šalies smulkių ir vidutinio dydžio įmonių vadovai.

TAIP PAT SKAITYKITE