Artfence

Netvarių projektų finansavimas kitąmet gali tapti brangesnis ir bankams, ir verslui

Netvarių projektų finansavimas

Iki šiol bankams, fondams ir kitoms finansų įstaigoms reikia tik atskleisti informaciją apie finansuojamų projektų tvarumą. Tačiau iki 2024 m. pabaigos finansuojamų projektų tvarumas bus glaudžiau susietas su rizika, o ši – su finansavimo sąlygomis.

Kas laikoma aplinkai draugiškomis veiklomis, nustatoma pagal Taksonomijos reglamentą. 

„Tvarios paskolos ir investicijos bus laikomos mažiau rizikingomis klimato aspektu, vadinasi – ir pigesnėmis. Tuo metu aplinkai ar žmogui kenkiantys projektai taps brangesni. Kai kuriais atvejais bankai ir kitos finansų įstaigos gali apskritai atsisakyti tokius projektus finansuoti“, – sako advokatų kontoros COBALT Bankininkystės ir finansų praktikos grupės vadovaujanti teisininkė dr. Lina Aleknaitė-van der Molen.

„Kalbant apie kredito rizikų valdymo aspektus, svarbus pokytis yra toks, kad iki kitų metų pabaigos finansų įstaigos klimato rizikas turės įtraukti į klientų vertinimą. Tai gali turėti įtakos paskolų sąlygoms“, – patikslina Greta Petrošiūtė, „Luminor“ grupės tvarumo verslo analitikos ir duomenų produkto vadovė. 

Trys galimi scenarijai

Pasak jos, šiuo metu rinkoje kalbama apie tris scenarijus. Pirmasis – jei klientas ar jo projektas bus per daug rizikingas klimato požiūriu, bankas gali atsisakyti jį finansuoti. Antras variantas – didesnės palūkanos nei tvarių projektų atveju. Trečias – susitarimas dėl klimato tikslų (pvz. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetamo kiekio mažinimo planų), kuriuos klientas turės pasiekti. Minimi tikslai būtų įtraukiami į paskolos ar kitokio finansavimo sutartį. Jeigu klientas susitarimų neįgyvendintų, galėtų didėti palūkanos arba keistųsi kitos finansavimo sąlygos.

Dr. Lina Aleknaitė-van der Molen paaiškina, kad pagal Taksonomijos reglamentą apie projektų tvarumą sprendžiama pagal šešis gana bendrus aplinkosaugos tikslus: klimato kaitos švelninimą, prisitaikymą prie klimato kaitos, tausų vandens ir jūrų išteklių naudojimą ir apsaugą, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, taršos prevenciją ir kontrolę, bioįvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. 

„Veikla laikoma tvaria, jei prisideda bent prie vieno iš šių tikslų ir nedaro reikšmingos žalos kitiems“, – sako COBALT Bankininkystės ir finansų praktikos grupės vadovaujanti teisininkė.

Tačiau ji priduria, kad šių tikslų pasiekimą vertinantys teisės aktai (Reglamentas ir jį įgyvendinantys teisės aktai) yra labai detalūs, kiekvienai ūkinės veiklos sričiai numatyta daugybė kriterijų. Finansuotojams bus sudėtinga patikrinti atitikimą šiems kriterijams.

Niša konsultantams

„Šiandien turime pasitikėti klientais ir jų pateiktais duomenimis. Tačiau ateityje, tikėtina, turės būti sukurtas žaliųjų investicijų vertinimo ir tvirtinimo mechanizmas bei numatytos institucijos, kurios tai atliktų. Kitu atveju žaliojo smegenų plovimo neišvengsime. Atsiras ir nauja niša konsultantams, nes viską patikrinti ir įvertinti, ar Taksonomijos reikalavimai yra įgyvendinti, nėra paprasta“, – teigia „Luminor“ atstovė.

Dr. Lina Aleknaitė-van der Molen priduria, kad Taksonomijos reglamentas ir kiti teisės aktai, reguliuojantys tvarųjį finansavimą, kol kas taikomi tik finansinius produktus teikiantiems rinkos dalyviams ir daugiau kaip 500 darbuotojų turinčioms didžiosioms viešojo intereso įmonėms (įmonėms, platinančioms savo vertybinius popierius biržoje, bankams, draudimo įmonėms ir pan.). Tačiau ateityje jie bus aktualūs ir mažesnėms įmonėms. Be to, kai bus keičiami ar kuriami nauji teisės aktai, įstatymų leidėjai galės referuoti į Taksonomijos reglamentą.

„Pavyzdžiui, jei tvariems produktams ar paslaugoms būtų užsimota taikyti mažesnius mokesčius, jų tvarumas galėtų būti nustatomas būtent pagal Taksonomijos reglamentą“, – paaiškina dr. L. Aleknaitė-van der Molen.

Dar viena finansų įstaigų laukianti naujovė – privaloma interneto paieška prieš sudarant finansavimo sandorius. Kitaip sakant, bankams ir kitoms įstaigoms, prieš suteikiant finansavimą, reikės atlikti paiešką internete ir taip patikrinti, ar įmonė nebuvo įsivėlusi į ekologinius skandalus ir netvarias veiklas. 

Šiemet sausį taip pat priimta direktyva, kuria išplečiamas įmonių, kurioms bus taikomas Taksonomijos reglamentas, sąrašas. Pagal ją nuo 2025 m. informaciją apie tvarumą privalės atskleisti visos didžiosios įmonės (nuo 250 darbuotojų). Nuo 2026 m. šią pareigą bus pradedama taikyti ir vidutinėms bei mažoms įmonėms, kurios viešai (per biržą) platins vertybinius popierius.

„Abejoju, ar visi pastaraisiais metais atsirandantys tvarumo reikalavimai artimiausioje ateityje apims ir smulkias įmones. Visgi daugeliui aktualu gali būti tai, kad rizikos kapitalo ir kitos valdymo įmonės turės savo ataskaitose atskleisti, į ką investuoja. Vadinasi, nedidelės įmonės, kurios vystys tvarią veiklą, lengviau pritrauks kapitalą. Gali būti, kad ir paskolų sąlygos tokioms įmonėms bus geresnės, jei bankai norės parodyti, kad jų portfeliuose dominuoja tvarūs verslai“, – prognozuoja dr. Lina Aleknaitė-van der Molen. 

Apie COBALT:

COBALT yra viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Daugiau kaip 200 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Septynis kartus kontora laimėjo „Geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse“ titulą. Prestižiškiausi advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kiti kasmet COBALT įtraukia į geriausių regiono advokatų kontorų sąrašą.

TAIP PAT SKAITYKITE