Artfence

Norvegijos ir Lietuvos verslo forume aptarti dirbtinio intelekto iššūkiai, galimybės ir žaliosios technologijos

Dirbtinis intelektas

Kaip Lietuva išnaudoja „Norway Grants“ programos finansavimą, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų kasdienybę ir kokių iššūkių DI nepavyksta išspręsti – šie klausimai gvildenti ketvirtadienį vykusiame Norvegijos – Lietuvos prekybos rūmų organizuotame verslo forume. Jame įžvalgomis dalinosi verslo ir valstybės įstaigų atstovai iš Lietuvos ir Norvegijos.

Norvegija yra šešta didžiausia Lietuvos importo partnerė: importo apimtys kasmet siekia apie 1,3 mlrd. eurų, iš kurių didelė dalis tenka suskystintam dujų terminalui. Tačiau bendradarbiavimo pavyzdžių netrūksta ir kitose srityse. Norvegijos ambasados duomenimis, Lietuvoje iš viso yra apie 370 bendrovių, kurių kapitalo kilmė yra norvegiška. Tarp jų – telekomunikacijų bendrovė „Telenor“, technologijų įmonė „Kongsberg“ ir bankas „Luminor“. 

Ne tik finansinė paskata

Norvegijos Karalystė prie Lietuvos ekonomikos skatinimo prisideda ir per programą „Norway Grants“ – bendrą ES, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos susitarimą. 

Per „Norway Grants“ pasiektus rezultatus forume pristatė Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė. Pasak jos, dabar pasinaudojant programos finansavimu vystoma apie 30 projektų, kurių bendra vertė siekia 16 mln. eurų.

Iš viso pagal „Norway Grants“ Lietuvos verslui numatytas 15,5 mln. Eur finansavimas.

„Šie pinigai skirti svarbioms sritims – inovacijoms, verslumui, konkurencingumui informacinių ir ryšių technologijų bei žaliosios ekonomikos srityse. ir labai padeda“, – Norvegijos-Lietuvos verslo forume pabrėžė R. Stragienė.

Inovacijų agentūros vadovė pateikė keletą su „Norway Grants“ sukurtų inovacijų pavydžių. Tai – ore valdoma holografinio jutiklio ekrano sąsaja iš „Gluk Media“, autonominė duomenų surinkimo platformą „Aispeco“, skirta greitai judantiems objektams, įskaitant dronus ar automobilius, ir išmaniąją švietimo vertinimo sistemą, vystomą įmonės „Pum Plus“.

Tiesa, R. Stragienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įmonėms dar reikia padirbėti norint sėkmingai išnaudoti visas „Norway Grants“ galimybes. Programos, kuri baigsis pavasarį, įsisavinimas šiuo metu siekia 42 procentus.

Be to, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas mažėjo kelis metus iš eilės – čia Inovacijų agentūros vadovė Lietuvos verslui taip pat mato galimybių augti.  

Ar DI darbe pakeis žmones?

Ypač didelis dėmesys renginyje skirtas DI ir žaliųjų technologijų klausimams.

Norvegijos karalystės ambasadorius Ole T. Horpestadas sveikinimo kalboje pabrėžė, kad DI yra viena prioritetinių Norvegijos sričių – šalies 2024 m. biudžeto projekte numatytas siūlymas per penkerius metus DI vystymui skirti mažiausiai 85 mlrd. eurų. Tuo metu Lietuvos-Norvegijos prekybos rūmų  valdybos pirmininkas Steinas Ove Sektnanas akcentavo per pastaruosius metus padarytą DI pažangą ir išreiškė lūkestį, kad DI padės spręsti ir tvarumo klausimus.

Apie tai, kokios DI galimybės mūsų laukia ateityje, pranešimą skaitė ISM Vadybos ir ekonomikos skaitmeninės laboratorijos vadovas Gediminas Buivydas. Jis pabrėžė, kad, nepaisant augančio susidomėjimo DI, dauguma Lietuvos C lygio vadovų ir įmonių darbuotojų dar nemoka bendrauti su DI ir užduoti tinkamų užklausų.

Norvegijos „Telenor“ grupės Tyrimų ir Inovacijų grupės vadovė Ieva Martinkėnaitė kalbėjo apie generatyvinio DI galimybes versle. Jos pateiktais duomenimis, DI įrankiai darbuotojų produktyvumą padeda padidinti iki 30 proc.

„DI leidžia padidinti efektyvumą darbe, todėl galite daugiau laiko skirti tokiems darbams, kaip žmonių mokymas. Kai kas klausia – ar DI darbuose pakeis žmones. Aš manau, kad tai nėra teisingas klausimas. DI nepakeis žmonių darbe, bet darbai, kurie nenaudoja DI, bus pakeisti“, – sakė I. Martinkėnaitė.

Tiesa, DI taikymas versle anaiptol ne visuomet atneša apčiuopiamų rezultatų.  Štai telekomunikacijų rinkoje 90 proc. atvejų DI taip ir nepraėjo bandymų stadijos.

Panašią problemą iškėlė ir Signe Riemer-Sorensen, tyrimų organizacijos „Sintef“ analitikos ir DI tyrimų vadovė. Pasak jos, kol pasaulis džiaugėsi „ChatGPT“ pažanga, pramonėje DI sistemos tepadarė menką žingsnį į priekį ir dar reikės rasti būdų, kaip jas įdarbinti sprendžiant globalinį atšilimą ir kitas esmines pasaulio problemas.

Popietinėje renginio dalyje pranešimus taip pats skaitė technologijų ir konsultacijų įmonės „Energy Advice“, gavusios finansavimą per programą „Norway Grants“, vadovas Vytautas Šiožinys, Advokatų kontoros „Vilys, Meskys & Partners“ partneris Edvinas Meškys ir Bergeno universiteto profesorė Marija Slavkovik.

Forumo uždarymą vainikavo pranešėjų diskusija, kurioje aptarti DI reguliavimo klausimai ir kiti iššūkiai.

TAIP PAT SKAITYKITE