Artfence

Prognozuojama, kad Europos dešrainių rinka augs 1 mlrd. Eur – koks jų populiarumas Lietuvoje?

Dešrainių rinka

Prie besikeičiančios rinkos ir vartotojų poreikių prisitaikiusios degalinės tapo vieta ne tik užsipilti degalų, bet ir greitai pavalgyti nenukrypstant nuo kelionės maršruto. Pastebima, kad nors Baltijos šalių vairuotojų maisto pasirinkimai panašūs, mėgstamiausi patiekalai skiriasi – Lietuvos ir Latvijos gyventojai dažniausiai renkasi dešrainius ir sumuštinius, o kaimynai estai suvalgo daugiau mėsainių.

Pasak „Circle K“ rinkos vystymo direktoriaus Baltijos šalims Renato Aleknos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos degalinių klientai vis dažniau įsigyja karšto šviežiai pagaminto maisto, o vienas populiariausių pasirinkimų – dešrainiai. 

Daugiausiai jų suvalgo Latvijos gyventojai, 5 proc. lenkiantys lietuvius. Mažiausiai dešrainių iš visų Baltijos šalių perka Estijos gyventojai, nuo latvių atsiliekantys 41 proc.

Visgi, dešrainiai populiarūs visoje Europoje – analitikos portalas „Market Data Forecast“ skelbia, kad 2022 metais Europos dešrainių rinkos vertė siekė apie 13,4 mlrd. Eur. Prognozuojama, kad 2022-2027 m. laikotarpiu ji toliau augs ir pasieks 14,4 mlrd. Eur.

„Nors Estijoje nuperkama mažiau dešrainių nei Lietuvoje ar Latvijoje, šis karšto maisto pasirinkimas vis tiek išlieka populiariausias. Tačiau Estiją iš kitų Baltijos šalių išskiria mėsainių populiarumas – jų čia suvalgoma 41 proc. daugiau negu Lietuvoje ir net 79 proc. daugiau nei Latvijoje“, – sako R. Alekna.

Nepaisant skirtumų, yra nemažai ir kaimyninių šalių gyventojus vienijančių pasirinkimų – pavyzdžiui, Lietuvos, Latvijos ir Estijos degalinių lankytojai dažniausiai renkasi dešrainius su prancūziško dešrainio bandelėmis ir tradiciniu kečupo, garstyčių bei majonezo padažų deriniu.

„Dešrainiai mūsų degalinėse Lietuvoje parduodami nuo 1999 metų, tad jau spėjo susiformuoti tam tikri vartotojų įpročiai, tokie kaip padažų ar bandelių pasirinkimai. Beje, prancūziškų bandelių populiarumą veikiausiai lemia ir tai, kad jose patiekiamus dešrainius patogiau valgyti viena ranka. Tai reiškia, kad skubantys arba vienu metu kelias užduotis daryti linkę žmonės gali paprasčiau atliepti savo poreikius“, – teigia pašnekovas. 

Daugiausiai sumuštinių suvalgo lietuviai 

„Circle K“ maisto produktų kategorijos vadovė Baltijos šalims Inga Galinienė konstatuoja, kad Lietuvą iš kitų Baltijos šalių labiausiai išskiria meilė sumuštiniams – šalyje jų parduodama beveik tiek pat, kiek Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. 

„Sumuštiniai – įprastas ir pažįstamas maistas, kurį klientai dažnai valgo ir namuose. Juos patogu valgyti viena ranka, galima rinktis su įvairiais įdarais ir skoniais“, – dalinasi ji. 

Toks Lietuvos klientų maisto pasirinkimas atliepia ir Europos tendencijas – 2022 metais senojo žemyno gyventojai suvalgė 69,5 mln. kilogramų duonos ir kitų grūdų produktų. Duomenų analitikos portalas „Statista“ prognozuoja, kad jeigu vartotojų įpročių tendencijos nesikeis, 2028 metais Europos gyventojai turėtų suvartoti apie 78 mln. kilogramų tokių maisto produktų. 

I. Galinienė taip pat atkreipia dėmesį, kad nors tarp Baltijos šalių klientų užkandžiai tortilijose kol kas nėra tokie populiarūs kaip kiti karšto maisto pasirinkimai, vis daugiau lankytojų atranda ir pamėgsta klasikinius tortilijų suktinukus su mėsa arba daržovėmis ir „Wrap burger“ mėsainius (mėsainius tortilijų suktinukuose). 

„Toks maistas vien savo išvaizda atrodo įdomiau ir tuo pačiu yra sveikesnė alternatyva. Beje, nors daugelis lankytojų kol kas mieliau renkasi sumuštinius, Lietuvoje toliau populiarėja ir mėsainiai, kurie mūsų šalyje sulaukia daugiau susidomėjimo negu kaimyninėje Latvijoje, tačiau nėra tokie populiarūs kaip Estijoje“, – teigia pašnekovė.

TAIP PAT SKAITYKITE