Siekiant emocinės gerovės vaikams – per 200 priemonių ir veiklų

15695_e466ee44d8fd161dea729f281bc1ccf5

2020-uosius, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, paskelbus Vaikų emocinės gerovės metais, įvairios šalies institucijos ir organizacijos įgyvendins per 200 veiklų, kuriomis siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, bet ir įgyvendinti konkrečias į sisteminius pokyčius orientuotas priemones, stiprinant vaikų emocinę sveikatą. Tam šiandien pritarė Ministrų kabinetas. 

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, investicijos į vaikų emocinę gerovę – vertingos investicijos į ateitį. Tad tai būtina daryti pasitelkiant visas įmanomas priemones, visais įmanomais lygiais.

„Džiaugiuosi, kad atsigręžiame į tikrai svarbias, opias mūsų visuomenės problemas ir telkiamės įgyvendinti sisteminių pokyčių. To reikia, kad vaikai šeimose augtų laimingi ir mylimi, kad jaustųsi saugūs darželiuose, mokyklose, galų gale – gatvėse, kad patyčių kultūrą keistų tolerancija. Tam reikalingos visų – atsakingų institucijų, mokyklų, darželių, neformalaus ugdymo organizatorių ir, žinoma, tėvų – pastangos. Atskirai, po vieną, to nepadarysime. Tad asmeniškai dėkoju visiems, kurie matote galimybių prisidėti prie šio svarbaus mūsų ateičiai tikslo“, – sako ministras A. Veryga.

VAIKŲ EMOCINĖS GEROVĖS METŲ MINĖJIMO 2020 METAIS PLANAS

Vaikų emocinės gerovės metų minėjimo 2020 metais planu bus įgyvendinamos į sisteminį pokytį orientuotos veiklos: inicijuojamas psichologinių problemų, krizių ir psichikos sutrikimų ankstyvasis atpažinimas ir pagalba mokyklose, stiprinamos mokyklų visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos psichikos sveikatos srityje, socialinių ir emocinių kompetencijų bei tėvystės įgūdžių ugdymas, plečiama psichologinė pagalba mokyklose, pradedamos įgyvendinti įrodymais grįstos programos vaikams, kurie turi elgesio problemų, ir jų tėvams – tai Multidimensinė šeimos terapija, programa „Neįtikėtini metai“.

Plane daug dėmesio skiriama ir viešajai komunikacijai bei visuomenės įtraukimui: bus vykdoma kampanija, kuria bus siekiama atkreipti dėmesį į interneto poveikį vaikų emocinei gerovei, vaiko gerovę dar jam negimus, smurto prieš vaikus prevenciją ir kita.

Tikimasi, kad įgyvendinus sisteminių pokyčių priemones, plano poveikis bus ilgalaikis, o tolimesnės veiklos kryptys bus programuojamos šiuo metu rengiamose ilgalaikėse Plėtros programose.

Pasiūlymus planui aktyviai teikė visuomenė bei viešosios įstaigos visoje Lietuvoje. Iš viso gauta apie 1000 pasiūlymų iš beveik 300 skirtingų įstaigų ir institucijų. Į kvietimą teikti pasiūlymus atsiliepė savivaldybių administracijos, visuomenės sveikatos biurai, pedagoginės-psichologinės tarnybos, viešosios bibliotekos, mokyklos, lopšeliai-darželiai ir kitos organizacijos. Jų iniciatyva Lietuvoje šiais metais bus organizuojamos konferencijos, mokymai, renginiai, užsiėmimai ir paskaitos patyčių ir smurto, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos, tėvystės ir socialinių įgūdžių ugdymo ir kitomis temomis.

Priemonių planą įgyvendins SAM, Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos, savivaldybės, universitetai bei kitos suinteresuotos įstaigos. Už veiklų įgyvendinimą bus atsakingos institucijos, pasiūliusios veiklas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 10–20 proc. pasaulio vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, o pusė visų psichikos sveikatos sutrikimų prasideda iki 14 m. 2017-2018 m. duomenimis, Lietuvoje 13 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių turėjo emocinių ir elgesio sutrikimų.

Lietuvos mokinių Sveikatos ir gyvensenos (HBSC) 2018 metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje kas ketvirtas vis dar patiria patyčias, o kas trečias vaikas patiria žemą emocinę gerovę. 2017 m. atliktas lyginamasis tyrimas apie vaikų gerovę Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) parodė, jog Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Kas penktas vaikas susiduria su neigiamais reiškiniais bendraujant su tėvais arba prastai sutaria su bendraamžiais, o kas ketvirtas neturi draugų ar pažįstamų su kuriais galėtų leisti laisvalaikį.

PSO duomenys atskleidžia, jog vaikai, siekdami užmaskuoti vienišumo, pykčio ir liūdesio emocijas, vis anksčiau pradeda vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurios susijusios su paauglių savižudybėmis. 2017 m. kas trečio Lietuvoje mirusio 15-19 m. žmogaus mirties priežastis buvo savižudybė. Nors 8 iš 10-ies vaikų prieš mėgindami žudytis apie tai užsimena, tačiau suaugusieji nemoka identifikuoti šių ženklų.

0 Patiko
0 Nepatiko