Ąžuolų giraitė – gyventojų pamėgtas, prieš keturiasdešimt metų įkurtas parkas, esantis tarp Kauno, Paryžiaus Komunos g., Šilutės pl. ir Taikos pr. Tai – didžiausia kvartalo, kuriame gyvena apie 15 tūkst. gyventojų, vertybė. Joje – dideli medžiai, atvira erdvė prie tvenkinio, pasivaikščiojimų takai. Per kelis gyvavimo dešimtmečius parkas buvo tvarkomas tik kosmetiškai, tačiau pernai, kaip jau skelbta, buvo pasirašyta Ąžuolų giraitės sutvarkymo sutartis, pagal kurią numatyta parką atnaujinti iš esmės. Atlikus numatytus darbus Ąžuolų giraitėje bus sukurta dar viena estetiškai patraukli žalioji erdvė, reprezentatyvi viešoji infrastruktūra, kviečianti saugiai ir maloniai praleisti laiką gryname ore.
Projekto įgyvendinimui skirta beveik 1,34 mln. eurų, iš kurių bemaž 1, 23 mln. eurų – Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo lėšos.
Parko sutvarkymo darbus atliekantis rangovas – UAB „Kavesta“ dalį darbų atliko 2019-aisiais: pradėtas naujų pėsčiųjų takų įrengimas bei senų pėsčiųjų takų atnaujinimas, pradėtas žaidimų ir sporto zonų, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimas.
Šiemet giraitėje tęsiami pradėti darbai: bus įrengti suoliukai, šiukšliadėžės, informaciniai stendai. Saugumą užtikrins atnaujinta apšvietimo sistema, vaizdo stebėjimo kameros. Taip pat numatoma sutvarkyti želdynus bei tvenkinio pakrantes.
Siekiant sukurti kokybiškai naują erdvę, būtina pašalinti tai, kas atgyveno, paseno ar neišvengiamai turi užleisti vietą kažkam kitam. Vienas tokių jautrių klausimų – parko medžiai. Techniniame Ąžuolų giraitės sutvarkymo projekte numatyta būtinybė pašalinti dalį medžių. Absoliuti dauguma jų – seni, blogos būklės medžiai, kai kurie trukdo inžinerinių tinklų tiesimui.
Klaipėdos miesto savivaldybė dar pernai leido iškirsti dalį medžių. Iš viso jų buvo 19 (gluosniai, klevai, kaštonai, ir liepa).
Projekte buvo numatyta sąlyga: vykdant darbus dar kartą išsikviesti arboristą ir pakartotinai įvertinti želdinių būklę.
Rangovų pasitelktas miškininkas Antanas Žulys nustatė, kad šiuo metu parke yra 16 blogos būklės medžių, juos jis rekomendavo pašalinti. Tokiai nuomonei pritarė ir Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisija.
Rangovui duotas leidimas pašalinti 5-is saugotinus, blogos būklės medžius (2 beržai ir 3 liepos) ir 10 vnt. – blogos būklės nesaugotinų medžių (pažeisti puvinio, nudžiūvę, nulaužti). Leista nukirsti šių rūšių medžius: uosialapį klevą (1 vnt.), paprastąjį ąžuolą (2 vnt.), tuopą (7 vnt.).
Taip pat leista genėti 273 medžius. Medžių genėjimą pagal nustatytą tvarką atlieka licencijuotos įmonės, kurių darbą Klaipėdos savivaldybės specialistai taip pat žada akylai stebėti.
Vėliau Ąžuolų giraitės parke bus pasodinti 363 nauji medžiai (japoninė magnolija (13 vnt.), sidabrinis klevas (11 vnt.), europinis maumedis (16 vnt.), juodasis šilkmedis (6 vnt.), juodoji pušis (40 vnt.), paprastasis ąžuolas (24 vnt.) ir kt.
Leidimą kirsti medžius išduodanti savivaldybė, suprasdama, koks svarbus medžių pašalinimo klausimas yra miesto bendruomenei ir siekdama užtikrinti, kad nebūtų nukirstas nei vienas medis, jeigu galima to išvengti, kaip jau minėta, pasitelkė dvigubus „filtrus“ medžių būklei įvertinti. Rangovų pasitelkto miškininko akte nurodyta rekomendacija išsaugoti tuopą ir baltažiedę robiniją, taip pat – sveiką ąžuolą prie multifunkcinės sporto aikštelės, 13 vnt.pušų, augančių toje vietoje, kur numatytas pėsčiųjų takas, 5 medžius prie tvenkinio. Tuo tikslu bus pakoreguotos tvenkinio ribos, o pėsčiųjų takai bus įrengti taip, kad aplenktų į jų maršrutą įsiterpusius medžius (pradiniame dokumente buvo numatyta padidinti tvenkinio ribas iškertant keletą sveikų medžių; speciali komisija nurodė išsaugoti medžius).
Techniniame projekte numatytų kirsti medžių būklę įvertino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisija, kuri įvertino kiekvieno pašalinti numatyto medžio būklę ir priėmė galutinį sprendimą dėl kertamų medžių. Komisijoje – kompetetingi ir nešališki specialistai: Rasa Jievaitienė, Savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja; Egidijus Bacevičius, Klaipėdos universiteto darbuotojas, biologas; Liudvika Kuzminčiūtė, asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė; Ramunė Lukaševičienė, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė; doc.dr.Rita Nekrošienė, Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja, želdinių ekspertė. Edita Valiūnienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė. Dar du komisijos nariai – Kultūros paveldo departamento ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai šiame medžių vertinime nedalyvavo (pagal nusistovėjusią tradiciją dalyvauja tikslinių teritorijų vertinime). Paminėtina, kad visi išvardinti asmenys – ne tik savo srities specialistai, bet ir komisijoje dirba visuomeniniais pagrindais.
„Nė vieno sveiko ąžuolo nenukirsime“, – patikino komisijos pirmininkė Rasa Jievaitienė.
Projektų įgyvendinimo priežiūros skyriaus vyr. specialistė Regina Dekėrytė specialiai medžių šalinimo klausimu surengto pasitarimo metu priminė, jog neseniai savivaldybei buvo pateiktas ieškinys dėl turto apgadinimo atvejo, kai vėjo išverstas supuvęs medis 2019 m. gruodžio mėn. užkrito ant automobilio ir apgadino jį. Tai nutiko Ąžuolų giraitės parko teritorijoje, šalia namo Kauno gatvėje. Žala – keli šimtai eurų. Šiuo ir kitais panašiais atvejais gyventojai teisėtai reikalauja, kad savivaldybė, įprastai kritikuojama dėl medžių kirtimo atvejų, atlygintų patirtą žalą dėl laiku nepašalintų blogos būklės medžių.
