vertino, kaip Lietuvoje taikomas gydymo metodas, tapęs dar aktualesniu pandemijos akivaizdoje: pokyčiai būtini

91

COVID-19 pandemijos metu vizitai pas gydytojus tapo apriboti, tačiau išimtis paprastai taikoma sergantiems lėtinėmis ligomis. Visgi, anot specialistų, dabartinė padėtis ypač pavojinga būtent tiems, kurie kenčia nuo sunkių ligų, tarp kurių patenka ir onkologiniai susirgimai. Pastariesiems organizmą sekinančias gydymo procedūras tenka atlikti dažnai, o su kiekvienu apsilankymu ligoninėje didėja ir tikimybė užsikrėsti pavojingu virusu. Kiek ramiau į susidariusią padėtį gali žvelgti pacientai, kuriems taikomas pažangus imunoterapinis gydymas, nes procedūros atliekamos kur kas rečiau, o poveikis organizmui ne toks žalingas. Deja, Lietuvoje į tokį gydymą šiuo metu dažniausiai gali pretenduoti tik dalyvaujantys klinikiniuose tyrimuose arba įvairiose programose.

Medicinos profesorius: sistemoje būtini pokyčiai

Imunoterapija šiuo metu pasaulyje plačiai taikoma, pavyzdžiui, pažengusio plaučių vėžio atvejais. Tačiau gydytojo onkologo prof. Mariaus Žemaičio teigimu, Lietuvos sveikatos sistemoje būtini pokyčiai, kad šis gydymo metodas taptų prieinamas visiems ir kur kas daugiau sergančiųjų turėtų vilties ne tik sėkmingai kovoti su vėžiu, bet ir nuo jo pasveikti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys yra dažniausiai diagnozuojama ir daugiausia gyvybių nusinešanti vėžio forma. „Lietuvoje situacija nėra išskirtinė – plaučių vėžys kasmet nustatomas iki 1500 Lietuvos gyventojų, kurių didžioji dalis neišgyvena nė penkerių metų. Gydymą apsunkina tai, kad liga nustatoma pavėluotai, kai būna jau pažengusi“, – sako prof. M. Žemaitis.

Pagal išplitimą organizme plaučių vėžys skirstomas į keturias stadijas – kuo ji vėlesnė, tuo blogesnė prognozė, ypač jei organizme jau išplitusios metastazės. Kai nebegali padėti operacija, naudojami vaistai, dažniausiai – nuo 1995 m. plačiai taikoma chemoterapija. „Ji veiksminga, tačiau turi ryškų nepageidaujamą poveikį įvairioms organizmo sistemoms ir organams. Be to, vėžinės ląstelės įgyja atsparumą, dėl to šis gydymas tampa neveiksmingu. Daug optimizmo buvo 2004 m. atradus taikinių terapiją, tačiau vėžinės ląstelės sugebėjo mutuoti ir įgyti atsparumą“, – teigia pašnekovas.

Pažangesnis gydymo būdas atrastas pačiame žmoguje

Susiklosčiusi situacija reikalavo ieškoti kitų būdų kovoje su plaučių vėžiu ir galiausiai buvo atrasta, kad pačiame žmoguje glūdi geriausias kovotojas – imuninė sistema. Ji atpažįsta svetimus darinius – bakterijas, virusus, vėžines ląsteles – ir jas sunaikina.

„Kontroliuojamą imuninės sistemos veiklą užtikrina tam tikri baltymai, kurie prisijungia prie imuninių ląstelių ir veikia kaip stabdžiai – išjungia sistemą, kai ji atlieka savo darbą, taip leidžia normaliai veikti organizmui. Tačiau vėžinės ląstelės pačios gamina šį baltymą ir taip plečiasi. Antikūnų atradimas prieš juos padėjo pagrindą naujam gydymo metodui – vėžio imunoterapijai“, – pasakoja prof. M. Žemaitis. Įvertinant šiam gydymui pagrindus padėjusį darbą, netgi buvo įteikta Nobelio medicinos premija – Jamesui P. Allisonui ir japonui Tasuku Honjo.

Iki šio atradimo net keliolika metų reikėdavo laukti naujo efektyvaus vaisto sukūrimo ir įvedimo į klinikinę praktiką. Atsiradus imunoterapijai per metus patvirtinami net keli veiksmingi vaistai, kurie neturi didesnio neigiamo poveikio organizmui. Plaučių vėžio imunoterapiniai vaistai tiesiogiai neveikia vėžinių ląstelių, bet aktyvina imuninę sistemą, kuri sėkmingai su jomis kovoja.

„Gydant imunoterapija pagerėja gyvenimo kokybė: ją organizmas gerai toleruoja, nepageidaujami poveikiai reti, o pasitaikantys yra lengvai valdomi“, – pasakoja medikas.

Lietuvoje prieinamas tik daliai sergančiųjų

Šis gydymas labai svarbus sergantiems III stadijos nesmulkiųjų ląstelių vėžiu, kai nebegalima daryti operacijos, kadangi liga nėra apsiribojusi vien tik plaučiais, tačiau dar nėra atokiųjų metastazių. Tokią diagnozę išgirsta maždaug trečdalis sergančiųjų. Svarbiausia, kad jie turi vilties pasveikti.

„Imunoterapijos paskyrimas šiems žmonėms maždaug trečdaliu sumažina tikimybę mirti nuo plaučių vėžio ir beveik perpus – ligos progresavimo grėsmę. Praėjus trejiems metams nuo gydymo pradžios, daugiau nei 60 proc. pacientų toliau sėkmingai kovojo su šia liga. Pasiekti rezultatai, kai nemažai daliai žmonių net po penkerių metų neberandama ligos židinių, pranoko lūkesčius. Todėl šiandien išsivysčiusiose šalyse imunoterapija praktiškai išstūmė prieš tai plačiai taikytą chemoterapiją ir spindulinį gydymą“, – teigia prof. M. Žemaitis.

Visgi, nepaisant pasaulinės praktikos, kai imunoterapija pripažinta kaip iš esmės būtina gydant trečios stadijos nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį, Lietuvoje šis gydymas nėra plačiai prieinamas. Anot pašnekovo, galima sakyti, kad esame tarpinėje stotelėje.

„Imunoterapiniai vaistai prieinami ir kompensuojami tik tiems sergantiesiems, kuriems nepadeda chemoterapija. Palyginus su pasaulinėmis rekomendacijomis ir praktika, pradėti gydyti kompensuojama imunoterapija, kai ji yra pati efektyviausia, šiandien Lietuvoje nėra galimybių. Tad dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose arba įvairiose programose tik nedidelei daliai sergančiųjų plaučių vėžiu Lietuvoje gali suteikti vilties pasveikti“, – konstatuoja medikas.

0 Patiko
0 Nepatiko